MOBILIOJO TELEFONO NAUDOTOJUI

Spausdinti

original• Mobiliųjų telefonų vagystės ar plėšimai šiuo metu Lietuvoje yra vieni iš dažniausių gatvėje įvykdomų nusikaltimų. Turbūt pagrindinė to priežastis yra ta, kad, remiantis statistika, viešosios judriojo telefono ryšio paslaugos Lietuvoje paskutiniuoju metu itin plačiai naudojamos, ir yra labai tikėtina, jog vos ne kiekvieno žmogaus kišenėje, rankinėje ar kitoje nesaugioje vietoje galima aptikti šį nedidelį, bet brangų daikčiuką. 
• Liūdniausia yra tai, jog dažniausiai šios rūšies nusikaltimų aukomis tampa jauniausi, silpniausi mūsų visuomenės atstovai – vaikai ir paaugliai. Judrusis telefono ryšys jaunimui yra tiesiog būtinybė – tai atitinkamas įvaizdis, bendravimo forma, o nusikaltėliai žino, jog atimti ar pavogti mobilųjį telefoną iš silpnesnio yra daug lengviau.
• Atsakingos valstybės institucijos, judriojo telefono ryšio operatoriai imasi atitinkamų veiksmų, siekdami sumažinti nusikaltimų, susijusių su mobiliųjų telefonų vagystėmis ir plėšimais skaičių, tačiau be mobiliųjų telefonų naudotojų pastangų ir tinkamų priemonių savo turtui (kartais ir sveikatai ar gyvybei) apsaugoti yra sunku pasiekti gerų rezultatų. 
• Šiame skyrelyje ir bus aprašytos prevencinės priemonės, kurių vartotojai turėtų imtis norėdami sumažinti tikimybę tapti nusikaltimo, susijusio su mobiliųjų telefonų vagystėmis ir plėšimais, auka.
• Pirmiausia, pora techninių aspektų, kurie turėtų padėti vartotojui geriau suprasti, kokios techninės ir organizacinės apsaugos nuo tokių nusikaltimų priemonės yra įdiegtos jo mobiliajame telefone.
• Turbūt ne kiekvienas mobiliojo telefono naudotojas žino, jog jo telefonas, panašiai kaip ir automobilis, turi savo unikalų identifikacinį numerį „IMEI“ (angl. International Mobile Equipment Identity ). IMEI paprastai nurodomas ant telefono pakuotės, jį taip pat galima rasti užrašytą ant lipduko, priklijuoto prie telefono korpuso, kuris paprastai yra matomas nuėmus telefono maitinimo bateriją. IMEI paprastai sudarytas iš 15 skaitmenų, tačiau naujesniuose modeliuose prie šių skaitmenų papildomai pridedamas programinės įrangos versijos numeris (1 ar 2 skaitmenys). IMEI visada yra įdiegtas ir mobiliojo telefono programinėje ar techninėje įrangoje. Kiekvienas mobiliojo telefono naudotojas gali sužinoti jo programinėje ar techninėje įrangoje įdiegtą IMEI savo telefono klaviatūra surinkęs simbolių seką *#06#. 
• Pastebėtina, kad IMEI ir yra skirtas tam, kad užkirstų kelią ar apsunkintų naudojimąsi vogtu telefonu. Esant įjungtam telefonui ryšio zonoje, IMEI kartu su kitais specialiais duomenimis tam tikrais laiko intervalais persiunčiamas judriojo telefono ryšio operatorių bazinėmis stotimis. Jei dingus mobiliajam telefonui vartotojas prašo užblokuoti ne tik atitinkamą telefono numerį, bet ir IMEI, operatorius taip ir padaro, todėl kitam vartotojui, bandančiam pasinaudoti judriojo telefono ryšio paslaugomis tokiu telefonu (nors jame ir yra kita SIM kortelė), automatiškai šios paslaugos nebus teikiamos, o pasitelkę atitinkamas organizacines ir technines priemones nusikaltimo tyrimą vykdantys pareigūnai gali nustatyti šio mobiliojo telefono buvimo geografinę padėtį, taip pat juo besinaudojantį asmenį. 
• Sakysite, kokia gi čia kliūtis, jei galima į tokį telefoną įdėti kito Lietuvos ar užsienio judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjo SIM kortelę ir toliau laisvai naudotis jo judriojo telefono ryšio paslaugomis? Kad taip nebūtų Lietuvos operatoriai pagal galimybes tarpusavyje keičiasi informacija apie jų klientų dingusių mobiliųjų telefonų IMEI, o Europoje yra sukurtas bendras centrinis įrenginių identifikacijos registras – „CEIR“ (angl. Central Equipment Identification Register ), kuriame yra saugomi vogtų telefonų IMEI. Todėl, jungiantis prie kitų judriojo telefono ryšio tinklų vogtu telefonu, dažniausiai vartotojas vietoj paslaugų gaus pranešimą, kad paslaugų teikimas neįmanomas, nes įtariama, jog telefonas yra vogtas. 
• Deja, kaip ir daugelio kitų apsaugos priemonių atveju, nesąžiningi žmonės sugalvojo mobiliojo telefono IMEI pakeitimą, kurį atlikus telefonas tampa „švarus“, t.y. tinklas negali nustatyti, ar jis yra vogtas. Anksčiau IMEI keitimo paslaugą Lietuvoje galima buvo gauti visiškai legaliai vos ne kiekvienoje mobiliųjų telefonų taisykloje ar net pačiam bandyti jį pakeisti internetu atsisiuntus atitinkamą programinę įrangą. Nuo 2005 m. vasaros, įsigaliojus Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimui, su IMEI keitimu susijusi veikla be gamintojo įgaliojimo tapo nelegali ir baudžiama. Be to, kaip jau buvo minėta, IMEI yra unikalūs, o jų sekos yra paskirstytos pagal telefonų gamintojus, modelius ar net gamyklines partijas. Atlikus tyrimą, daugeliu atvejų galima nustatyti, ar IMEI keistas, ar ne, o operatoriai yra įpareigoti esant techninėms galimybėms neteikti paslaugų, jei nustatoma, kad IMEI pakeistas. 

Pastaba. Nereiktų painioti mobiliojo telefono, kurio programinė įranga yra gamintojo nustatyta taip, kad jis veiktų tik viename judriojo telefono ryšio tinkle, „atrišimo“ procedūros su IMEI keitimu, nes „atrišant” paprastai IMEI nekeičiamas. Kita vertus, būtų geriau, jei vartotojas, atsiimdamas iš „atrišimo“ paslaugą atlikusio asmens savo mobilųjį telefoną, patikrintų, ar po minėtos procedūros nepakito IMEI, nes po to galima susidurti su nenumatytais nemalonumais.